- knablius
- knàblius sm. (2) 1. Vv, Krn žr. knablys 1: Indėk knàbliu naują kotą Prn. 2. Grš [i]geležinis kabliukas durims, langams užkabinti: Duris užkabyk su knàblium Br. Įdėk, tėvai, į langinę knàblių Bgt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
knablys — knablỹs sm. (4) 1. kablys su keliais nagais bulvėms kasti: Nulūžo knablio du nagai, nebetinka kasti Brš. Ateina bulbakasys, o knablio nėra nė vieno Rmš. Jis visada knablius lauke paliekti Auk. 2. žr. kneblius 1: Knabliù riša kūlius Lp. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kneblius — ×knèblius (vok. Knebel) sm. (2) 1. nusmailintu galu pagaliukas šiaudų kūliams rišti: Jis tep smarkiai kūlius riša, kad net kneblius linksta Kč. Labai storas knèblius, tai sunku ryšys užsukti Lš. Norėjau drūčiau surišt kūlio, tai ir knèblius… … Dictionary of the Lithuanian Language